Hoppa beint ķ ašalvalmynd
Stjórnarrįšiš  |  Rķkisstjórn  |  Śrskuršir og įlit  |  Alžingi  |
 
Stjórnarrįš Ķslands    
  Forsķša  
 

  Reglugeršir

meš breytingum
eftir rįšuneytum
eftir įrtali
eftir köflum ķ safninu
brottfallnar
Leit
 

796/1999

REGLUGERŠ
um varnir gegn mengun vatns.

I. KAFLI
Markmiš, gildissviš o.fl.
Markmiš.
1. gr.
1.1 Markmiš reglugeršar žessarar er aš koma ķ veg fyrir og draga śr mengun vatns og umhverfis žess af mannavöldum. Einnig er žaš markmiš aš takmarka afleišingar mengunar sem žegar hefur oršiš į vatni og aš flokkun vatns lśti tilteknum reglum, sbr. įkvęši reglugeršarinnar.

1.2 Enn fremur er žaš markmiš aš stušla aš almennri verndun vatns.


Gildissviš.
2. gr.
2.1 Reglugerš žessi gildir um varnir gegn mengun vatns, flokkun vatns, gęšamarkmiš og umhverfismörk fyrir vatn. Einnig gildir hśn um losunarmörk vegna losunar żmissa hęttulegra og óęskilegra efna og efnasambanda ķ vatn. Reglugeršin tekur til hvers konar atvinnurekstrar hér į landi og ķ mengunarlögsögunni. Reglugeršin tekur til athafna einstaklinga eftir žvķ sem viš į.


Skilgreiningar.
3. gr.
3.1 Atvinnurekstur er hvers konar starfsemi og framkvęmdir.

3.2 Besta fįanlega tękni er framleišsluašferš og tękjakostur sem beitt er til aš lįgmarka mengun og myndun śrgangs. Tękni nęr til framleišsluašferšar, tękjakosts, hönnunar mannvirkja, eftirlits og višhalds bśnašarins og starfrękslu hans. Meš fįanlegri tękni er įtt viš ašgengilega framleišsluašferš og tękjakost (tękni) sem žróašur hefur veriš til aš beita ķ viškomandi atvinnurekstri og skal tekiš miš af tęknilegum og efnahagslegum ašstęšum. Meš bestu er įtt viš virkustu ašferšina til aš vernda alla žętti umhverfisins.

3.3 Eftirlit er athugun į ferli eša starfsemi til aš įkvarša samręmi žeirra viš tilteknar kröfur.

3.4 Eftirlitsašilar eru viškomandi heilbrigšisnefnd og Hollustuvernd rķkisins og faggiltir skošunarašilar sem starfa samkvęmt reglugerš žessari meš takmarkašar heimildir ķ samręmi viš 24. gr. laga nr. 7/1998 um hollustuhętti og mengunarvarnir.

3.5 Ferskvatn (ósalt vatn) er vatn sem kemur fyrir į nįttśrulegan hįtt, hefur lķtinn saltstyrk og er yfirleitt nżtanlegt til töku og vinnslu sem neysluvatn.

3.6 Flokkun vatns er kerfisbundin flokkun vatns, m.t.t. mengunar og annarra žįtta sem skipta mįli fyrir įstand žess. Markmiš flokkunar er aš segja til um įstand vatns og mišast viš tilteknar forsendur.

3.7 Grunnvatn er vatn ķ gegnmettušum jaršlögum undir yfirborši jaršar.

3.8 Gęšamarkmiš eru mörk tiltekinnar mengunar ķ umhverfi (lofti, vatni, jaršvegi, seti eša lķfverum) og/eša lżsing į įstandi sem įkvešiš er aš gildi fyrir svęši ķ žvķ skyni aš draga enn frekar śr įhrifum mengunar, umfram umhverfismörk, og til aš styšja tiltekna notkun og/eša višhalda tiltekinni notkun umhverfisins til lengri tķma.

3.9 Losun er žegar efnum og efnasamböndum er veitt ķ frįveitur og vištaka. Bein losun er losun efna ķ vatn, oftast frį stakri uppsprettu, įn žess aš žau sķist ķ gegnum jaršveg, žéttan jaršgrunn eša berggrunn.

Óbein losun er žegar efni eša gerlar berast frį dreifšum uppsprettum, eša er hętt viš aš geti borist, ķ vatn eftir sķun ķ gegnum jaršveg, žéttan jaršgrunn eša berggrunn.

3.10 Losunarmörk eru mörk fyrir leyfilega losun sem óheimilt er aš fara yfir į einu eša fleiri tķmabilum. Mörkin geta veriš tilgreind sem massi, rśmmįl, styrkur eša ašrar breytur.

3.11 Mengun er žegar örverur, efni og efnasambönd og ešlisfręšilegir žęttir valda óęskilegum og skašlegum įhrifum į heilsufar almennings, röskun lķfrķkis eša óhreinkun lofts, lįšs eša lagar. Mengun tekur einnig til ólyktar, hįvaša, titrings, geislunar og varmaflęšis og żmissa óęskilegra ešlisfręšilegra žįtta.

3.12 Mengunarvarnaeftirlit er eftirlit meš žeim žįttum sem eiga aš fyrirbyggja eša draga śr mengun lofts, lįšs eša lagar, eftirlit meš eiturefnum og hęttulegum efnum og fręšsla um žessi mįl. Vöktun umhverfisins telst til mengunarvarnaeftirlits.

3.13 Męling į umhverfisgęšum er męling og skrįning į tilteknum žįttum ķ umhverfinu, óhįš einstökum atvinnurekstri og starfsleyfum, venjulega framkvęmd ķ stuttan tķma.

3.14 Strandsjór er sjór sem nęr frį fjörumörkum og ferskvatnsmörkum ķ vatnsföllum aš mengunarlögsögu.

3.15 Umhverfismörk eru mörk sem óheimilt er aš fara yfir ķ tilteknu umhverfi į tilteknum tķma og sett eru til aš takmarka mengun umhverfis į grundvelli vķsindalegrar žekkingar ķ žvķ skyni aš koma ķ veg fyrir eša draga śr skašlegum įhrifum į heilsu manna og/eša umhverfiš. Umhverfismörk geta veriš sett til aš vernda umhverfiš ķ heild eša tiltekna žętti žess.

3.16 Śttektarrannsókn er višamikil rannsókn eša męling til aš kanna breytileika žįtta yfir tiltekiš tķmabil, venjulega bundin viš stęrra svęši, svo sem landsvęši, žéttbżli eša hluta af žéttbżli, eša rannsókn į yfirgripsmiklum žįttum mengunar, svo sem frį farartękjum, eša rannsókn į mengun er berst frį öšrum löndum.

3.17 Vatn er grunnvatn og yfirboršsvatn.

3.18 Vatnasviš eru ašrennslissvęši straumvatna, stöšuvatna, grunnvatnsstrauma eša vatnsbóla.

3.19 Viškvęm vatnasvęši eru vatnasvęši sem gętu oršiš fyrir įhrifum vegna mengunar sé ekki gripiš til verndarašgerša eša svęši hafa oršiš fyrir įhrifum vegna mengunar og svęši sem hafa veriš flokkuš samkvęmt 3. og 4. mgr. 10. gr.

3.20 Vištaki er svęši sem tekur viš mengun og žynnir hana eša eyšir.

3.21 Vöktun merkir kerfisbundna og sķendurtekna skrįningu einstakra breytilegra žįtta ķ umhverfinu.

3.22 Yfirboršsvatn er kyrrstętt eša rennandi vatn į yfirborši jaršar, straumvötn, stöšuvötn og jöklar, svo og strandsjór.

3.23 Žynningarsvęši er sį hluti vištaka žar sem žynning mengunar į sér staš og įkvęši starfsleyfis kveša į um aš mengun megi vera yfir umhverfismörkum eša gęšamarkmišum.


II. KAFLI
Umsjón.
Hlutverk Hollustuverndar rķkisins og heilbrigšisnefnda.
4. gr.
4.1 Heilbrigšisnefndum, undir yfirumsjón Hollustuverndar rķkisins, ber aš sjį um aš įkvęšum reglugeršarinnar sé framfylgt.


III. KAFLI
Meginreglur.
Verndun vatns.
5. gr.
5.1 Mengun vatns er óheimil. Losun efna og śrgangs ķ vatn, ž.m.t. efni į listum I og II ķ višauka meš reglugeršinni, er óheimil nema ķ samręmi viš įkvęši reglugeršar žessarar, višaukum meš henni og starfsleyfa.

5.2 Ašilum ķ atvinnurekstri sem hafa undir höndum, mešhöndla eša nota efni sem getiš er į lista I og II ķ višauka meš reglugerš žessari eša eru į lista I og II ķ višauka meš reglugerš um grunnvatn, ber einnig aš fara eftir skilyršum sem Hollustuvernd rķkisins setur um rannsóknir og mat į įhrifum losunar og miša aš žvķ aš draga śr mengun af völdum žessara efna ķ vatni.

5.3 Sérstakar reglur gilda um losun ķ grunnvatn, sbr. reglugerš žar aš lśtandi.


Efni į lista I.
6. gr.
6.1 Losun efna ķ vatn sem talin eru upp į lista I ķ višauka meš reglugeršinni er óheimil nema ķ samręmi viš įkvęši hennar og starfsleyfa.


Efni į lista II.
7. gr.
7.1 Meš ašgeršum skal draga śr losun annarra efna, sbr. lista II ķ višauka meš reglugeršinni.

7.2 Öll losun śrgangs ķ vatn, hvort sem um er aš ręša beina eša óbeina losun, sem kann aš innihalda žau efni sem eru į lista II er hįš starfsleyfi. Ķ žeim skulu vera losunarmörk sem byggjast į žeim markmišum sem stefnt er aš, sbr. įkvęši 12. gr.


IV. KAFLI
Flokkun vatns o.fl.
Skylda sveitarstjórna.
8. gr.
8.1 Til žess aš višhalda nįttśrulegu įstandi vatns og til žess aš vernda žaš gegn mengun frį mannlegri starfsemi skulu heilbrigšisnefndir flokka vatn ķ samręmi viš 9. og 10. gr. og meš hlišsjón af fylgiskjali meš reglugeršinni. Heilbrigšisnefndir skulu skilgreina langtķmamarkmiš fyrir vatn og miša žau viš flokka A og B, sbr. 9. gr.

8.2 Flokkun vatns gildir um yfirboršsvatn og grunnvatn hvarvetna į landinu. Į skipulagsuppdrętti svęšis- og ašalskipulags skulu koma fram langtķmamarkmiš, sbr. 1. mgr. Viš deiliskipulagsgerš skal gera skżringaruppdrįtt sem sżnir įstand vatns, sbr. 9. gr.

8.3 Sveitarstjórnir og heilbrigšisnefndir skulu grķpa til ašgerša sem miša aš žvķ aš višhalda nįttśrulegu įstandi vatns. Jafnframt skal grķpa til śrbóta ef įstand vatns hrakar eša ef žaš er lakara en įstandsflokkun, sbr. 1. mgr. 9. gr. gerir rįš fyrir.


Flokkar vatns.
9. gr.
9.1 Flokkun vatns skal vera sem hér segir:

Flokkur
Įstand
Litamerking į skżringar uppdrįttum
Flokkur A
Ósnortiš vatn
Blįtt
Flokkur B
Lķtiš snortiš vatn
Gręnt
Flokkur C
Nokkuš snortiš vatn
Gult
Flokkur D
Verulega snortiš vatn
Appelsķnugult
Flokkur E
Ófullnęgjandi vatn
Rautt


    Forsendur flokkunar.
    10. gr.
    10.1 Flokkun vatns skal byggjast į eftirfarandi forsendum:
    a. engar eša litlar vķsbendingar eru um įhrif frį mannlegri starfsemi į lķfrķki eša į efna- og ešlisfręšilegt umhverfi žess. Lķfrķki og efna- og ešlisfręšilegar breytur eru ķ samręmi viš nįttśrulegt įstand eša skilgreind bakgrunnsgildi.
    b. lķtil og ekki skašleg įhrif eru greinanleg į lķfrķki og efna- og ešlisfręšilegt umhverfi žess vegna mannlegrar starfsemi. Efna- og ešlisfręšilegar breytur vķkja lķtillega frį skilgreindu bakgrunnsgildi, sbr. umhverfismörk ķ fylgiskjali meš reglugeršinni.
    c. marktęk įhrif eru į lķfrķki og efna- og ešlisfręšilegt umhverfi žess vegna mannlegrar starfsemi. Lķfrķki vķkur nokkuš frį žeirri gerš sem viš mętti bśast ef umhverfi vęri óraskaš. Efna- og ešlisfręšilegar breytur vķkja nokkuš frį skilgreindu bakgrunnsgildi, sbr. umhverfismörk ķ fylgiskjali meš reglugeršinni.
    d. veruleg og skašleg įhrif į lķffręšileg samfélög og efna- og ešlisfręšilegt umhverfi žeirra vegna mannlegrar starfsemi. Efna- og ešlisfręšilegar breytur vķkja verulega frį skilgreindu bakgrunnsgildi, sbr. umhverfismörk ķ fylgiskjali meš reglugeršinni.
    e. ófullnęgjandi įstand vatns utan žynningarsvęša fyrir losun efna frį mengandi starfsemi.

    10.2 Meta mį nįttśrulegt įstand vatns śt frį upprunalegri efna- og ešlis- eša vistfręšilegu įstandi žess eša annarra sambęrilegra vatna.

    10.3 Leiši eftirlit eša męlingar į umhverfisgęšum ķ ljós aš įstand vatns fari hrakandi vegna mannlegrar starfsemi og hętta er į aš žaš falli nišur um flokk eša hafi falliš nišur um flokk, sbr. 9. gr., skal skilgreina svęšiš sem viškvęmt vatnasvęši.

    10.4 Leiši męlingar į umhverfisgęšum ķ ljós aš efni, af nįttśrulegum orsökum, séu ķ eša yfir žeim styrk žar sem įhrifa er aš vęnta į viškvęmt lķfrķki hefur žaš ekki įhrif į flokkun ķ flokka A eša B. Hins vegar skal skilgreina viškomandi vatn sem viškvęmt fyrir losun žessara tilteknu efna.


    Višhald nįttśrulegs įstands vatns.
    11. gr.
11.1 Ašgeršir sem naušsynlegar eru til aš nį megi markmišum um aš višhalda nįttśrulegu įstandi vatns, sbr. 3. mgr. 8. gr. eru:
1.kortlagning viškvęmra svęša og mengašra svęša,
2.kortlagning svęša sem skulu njóta sérstakrar verndar vegna sérstöšu eša nytja af żmsu tagi, svo og vegna lķfrķkis, jaršmyndana eša śtivistar,
3.aš gera ašgeršaįętlanir fyrir vernduš og viškvęm svęši og m.a. meš žvķ aš framfylgja starfsreglum um góša bśskaparhętti og góša starfshętti viš ašra starfsemi, svo og meš almennum takmörkunum ķ skipulagsįętlunum,
4.meš žvķ aš beita frekari hreinsun skólps og frekari hreinsun viš ašra losun ķ vatn.


    V. KAFLI
    Leyfisveitingar.
    Starfsleyfi.
    12. gr.
    12.1 Öll losun mengandi efna og skólps ķ vatn er óheimil įn starfsleyfis. Ķ starfsleyfum skal žess krafist aš geršar séu višeigandi rįšstafanir, m.a. meš žvķ aš beita bestu fįanlegri tękni, til aš koma ķ veg fyrir vatnsmengun. Jafnframt skal leitast viš aš nota žau efni sem skaša umhverfiš sem minnst.

    12.2 Ķ starfsleyfi skal setja losunarmörk um leyfilegan hįmarksstyrk mengandi efna ķ frįveituvatni og/eša leyfilegt hįmarksmagn yfir tilgreind tķmabil eša į framleišslueiningu.

    12.3 Ķ starfsleyfum fyrirtękja sem losa mengandi efni ķ vatn sem talin eru upp ķ višauka skulu losunarmörk vera ķ samręmi viš žaš sem segir ķ A-liš ķ II. višauka ef žau liggja fyrir. Gęta skal aš reglugeršum sem gilda um tiltekinn atvinnurekstur sem losar efni ķ vatn og losunarmörk fyrir žau. Jafnframt skal miša viš flokkun ķ 9. gr.

    12.4 Undir ešlilegum kringumstęšum gilda losunarmörkin į žeim staš žar sem frįveituvatn sem inniheldur efnin er losaš frį atvinnurekstrinum. Žó er heimilt ķ žeim tilvikum žar sem frįveituvatn er mešhöndlaš ķ hreinsivirki į öšrum staš en viš atvinnureksturinn aš lįta losunarmörkin gilda žar.

    12.5 Tilvķsunarašferšir viš greiningu tiltekinna efna ķ tengslum viš tiltekinn atvinnurekstur eru ķ C-liš ķ II. višauka. Heimilt er aš nota ašrar ašferšir svo fremi aš greiningarmörk, nįkvęmni og hittni slķkra ašferša sé ekki lakari en ķ C-liš II. višauka.

    12.6 Ķ undantekningartilvikum er heimilt ķ staš įkvęša um losunarmörk aš setja ķ starfsleyfi įkvęši um umhverfismörk eša gęšamarkmiš ķ samręmi viš įkvęši ķ B-lišum višauka I og II og samkvęmt skilyršum sem Hollustuvernd rķkisins setur.


    Žynningarsvęši.
    13. gr.
    13.1 Žegar stęrš žynningarsvęšis er įkvöršuš skal taka miš af landfręšilegum ašstęšum og hęfni vištaka til žess aš žynna mengun.

    13.2 Gęta skal aš žvķ aš vistkerfi eša flokkun vištakans ķ heild raskist ekki žegar žynningarsvęšiš er įkvaršaš.


    VI. KAFLI
    Żmis įkvęši.
    Įętlanir.
    14. gr.
    14.1 Meš žaš aš markmiši aš draga śr mengun vatns af völdum efna į lista II ķ višauka skulu heilbrigšisnefndir, ķ samrįši viš Hollustuvernd rķkisins, gera tķmasettar įętlanir žar aš lśtandi sem fela ķ sér tiltekin įkvęši um verndun vatns.


    Vatnsrannsóknir.
    15. gr.
    15.1 Hollustuvernd rķkisins skipuleggur, hefur umsjón meš og sér um aš framkvęmd sé vöktun og śttektarrannsóknir į vatnsmengun, žar meš töldum grunnvatnsrannsóknum.


    Yfirlitsskżrsla.
    16. gr.
    16.1 Hollustuvernd rķkisins gefur į fjögurra įra fresti śt yfirlitsskżrslu um stöšu og įstand mįla hvaš įstand vatns varšar, ž.m.t. nęringarefnaaušgun ķ ferskvatni, įrósum og strandsjó. Skżrslur žessar skulu vera samręmdar og m.a. byggšar į spurningareyšublöšum sem notuš eru į EES-svęšinu.


    Handbók.
    17. gr.
    17.1 Hollustuvernd rķkisins skal gefa śt handbók fyrir sveitarfélög um ašgeršarįętlanir og flokkun vatns, sbr. įkvęši žessarar reglugeršar og ašrar reglugeršir er varša vatn.


    VII. KAFLI
    Ašgangur aš upplżsingum, žvingunarśrręši, višurlög o.fl.
    Ašgangur aš upplżsingum.
    18. gr.
    18.1 Um ašgang aš upplżsingum fer samkvęmt lögum um upplżsingamišlun og ašgang aš upplżsingum um umhverfismįl nr. 21/1993, upplżsingalögum nr. 50/1996 og lögum um hollustuhętti og mengunarvarnir nr. 7/1998.


    Žagnarskylda eftirlitsašila.
    19. gr.
    19.1 Eftirlitsašilar og ašrir sem starfa samkvęmt įkvęšum reglugeršar žessarar eru bundnir žagnarskyldu um atriši sem varša framleišslu- og verslunarleynd. Sama gildir um atriši sem žeir fį vitneskju um og leynt skulu fara samkvęmt lögum eša ešli mįls. Žagnarskyldan helst žótt lįtiš sé af starfi.

    19.2 Upplżsingar og tilkynningar eftirlitsašila til fjölmišla skulu vera efnislega rökstuddar og žess gętt aš einstakar atvinnugreinar, stofnanir eša fyrirtęki bķši ekki tjón og įlitshnekki aš óžörfu.


    Valdsviš og žvingunarśrręši.
    20. gr.
    20.1 Til aš knżja į um rįšstafanir samkvęmt reglugerš žessari skal fylgja žeim žvingunarśrręšum sem męlt er fyrir um ķ IX. kafla reglugeršar um mengunarvarnaeftirlit žegar viš į. Annars gilda įkvęši VI. kafla laga um hollustuhętti og mengunarvarnir nr. 7/1998 um valdsviš og žvingunarśrręši.


    Višurlög.
    21. gr.
    21.1 Brot gegn įkvęšum reglugeršar žessarar varša sektum hvort sem žau eru framin af įsetningi eša stórfelldu gįleysi. Sé um stórfelld eša ķtrekuš įsetningsbrot aš ręša skulu žau aš auki varša fangelsi allt aš fjórum įrum.

    21.2 Sektir mį įkvarša lögašila žó aš sök verši ekki sönnuš į fyrirsvarsmenn eša starfsmenn hans eša ašra žį einstaklinga sem ķ žįgu hans starfa, enda hafi brotiš oršiš eša getaš oršiš til hagsbóta fyrir lögašilann.


    VIII. KAFLI
    Lagastoš, gildistaka o.fl.
    22. gr.
    22.1 Reglugerš žessi er sett samkvęmt įkvęšum 5. gr. laga nr. 7/1998, um hollustuhętti og mengunarvarnir, og samkvęmt 9. gr. laga nr. 32/1986, um varnir gegn mengun sjįvar. Jafnframt er reglugeršin sett aš höfšu samrįši viš Samband ķslenskra sveitarfélaga hvaš varšar skyldur sveitarfélaga, sbr. įkvęši 3. mgr. 9. gr. laga nr. 7/1998.

    22.2 Reglugeršin er sett meš hlišsjón af tölul. 4, 12 og 2a og 13b XX. višauka EES-samningsins, (tilskipun rįšsins 76/464/EBE og tilskipun rįšsins 86/280/EBE, sbr. 88/347/EBE og 90/415/EBE, tilskipun 91/692/EBE og įkvöršun 92/446/EBE, sbr. 95/337/EB).

    22.3 Reglugeršin öšlast gildi viš birtingu.

    Įkvęši til brįšabirgša.
    Flokkun vatns ķ samręmi viš 8. gr., sbr. 9. og 10. gr. reglugeršarinnar, skal vera lokiš innan 4 įra frį gildistöku reglugeršarinnar. Žar til skal miša viš gildandi flokkun.


    Umhverfisrįšuneytinu, 29. október 1999.

    Siv Frišleifsdóttir.
Magnśs Jóhannesson.



    Fylgiskjal.
    Umhverfismörk fyrir įstand vatns.
    Beita mį sömu litum viš litamerkingu viš kortlagningu į styrk einstakra efna eftir umhverfismörkum (I - V) og notašir eru fyrir flokkun vatns (A - E, sbr. gr. 9.1).
    Umhverfismörk skulu falla innan tiltekinna bila ķ a.m.k. 90% tilfella nema aš annaš sé tiltekiš.
      A. Umhverfismörk fyrir örverumengun ķ yfirboršsvatni vegna śtivistar.

      Saurmengun:
    Umhverfismörk I: Mjög lķtil eša engin saurmengun.
    Umhverfismörk II: Lķtil saurmengun.
    Umhverfismörk III: Nokkur saurmengun.
    Umhverfismörk IV: Mikil saurmengun.
    Umhverfismörk V: Ófullnęgjandi įstand vatns/žynningarsvęši.
Umhverfismörk Tegund/fjöldi
per 100 ml
I
II
III
IV
V
Saurkólķgerlar
eša saurkokkar
<14*
14-100
100-200
200-1000
>1000
    *Saurgerlar mega ķ 10% tilvika fara upp ķ 43/100 ml

      B. Umhverfismörk fyrir mįlma ķ yfirboršsvatni til verndar lķfrķki.
    Mįlmar ķ vatni:
    Umhverfismörk I: Mjög lķtil eša engin hętta į įhrifum.
    Umhverfismörk II: Lķtil hętta į įhrifum.
    Umhverfismörk III: Įhrifa aš vęnta į viškvęmt lķfrķki.
    Umhverfismörk IV: Įhrifa aš vęnta.
    Umhverfismörk V: Įvallt ófullnęgjandi įstand vatns fyrir lķfrķki/žynningarsvęši.
Umhverfismörk
Mįlmar/
styrkur: µg/l
I
II
III
IV
V
Kopar
0,5
0,5-3
3-9
9-45
>45
Zink
5
5-20
20-60
60-300
>300
Kadmķum
0,01
0,01-0,1
0,1-0,3
0,3-1,5
>1,5
Blż
0,2
0,2-1
1-3
3-15
>15
Króm
0,3
0,3-5
5-15
15-75
>75
Nikkel
0,7
0,7-15
15-45
45-225
>225
Arsenik
0,4
0,4-5
5-15
15-75
>75

    Umhverfismörk fyrir mįlma ķ sjįvarseti hér viš land.
    Byggt į nišurstöšum um 55 til 70 męlinga į seti.
    Umhverfismörk I: Mjög lįg gildi (25% męldra gilda innan žessara marka).
    Umhverfismörk II: Lįg gildi (75% męldra gilda innan žessara marka og lęgri).
    Umhverfismörk III: Efri mörk nįttśrulegra gilda (meira en 95% umhverfisgilda innan žessara marka og lęgri). Mörkin svara til 5 sinnum mišgildis umhverfisgilda.
    Umhverfismörk IV: Hį gildi (25 sinnum mišgildi umhverfisgilda).
    Umhverfismörk V: Mjög hį gildi (50 sinnum mišgildi umhverfisgilda).
Umhverfismörk Mįlmar/styrkur
ķ mg/kg žurrefnis
I
II
III
IV
V
Cu
40
40-70
70-250
260-1300
>1300
Zn
60
60-110
110-340
340-1700
>1700
Cd
0,11
0,11-0,3
0,3-1
1-4,5
>4,5
Pb
6
6-15
15-50
50-230
>230
Hg
0,02
0,02-0,1
0,1-2
2-8
>8
Cr
100
100-150
150-500
500-2500
>2500
Ni
22
22-40
40-125
125-650
>650
As
8
8-18
18-55
55-270
>270
      C. Umhverfismörk fyrir nęringarefni og lķfręn efni ķ vatni til verndar lķfrķki.
Nęringarefni/lķfręn efni ķ stöšuvötnum:
Umhverfismörk INęringarfįtękt (oligotrophy).
Umhverfismörk IILįgt nęringarefnagildi (oligo-/mesotrophy).
Umhverfismörk IIINęringarefnarķkt (meso-/eutrophy).
Umhverfismörk IVNęringarefnaaušugt.
Umhverfismörk VOfaušugt (hypertrophy).
    Umhverfismörk
    Efni/magn
    I
    II
    III
    IV
    V
    Heildarfosfór
    (mg P/l)
    Grunn vötn:
    <0,02
    0,02-0,04
    0,04-0,09
    0,09-0,15
    >0,15
    Djśp vötn:
    <0,01
    0,01-0,03
    0,03-0,05
    0,05-0,1
    >0,1
    Heildar-
    köfnunarefni
    <0,3
    0,3-0,75
    0,75-1,5
    1,5-2,5
    >2,5
    (mg N/l)
    Blašgręna a (µg/l)
    Grunn vötn:
    <8
    8-15
    15-30
    30-45
    >45
    Djśp vötn
    <2
    2-5
    5-10
    10-25
    >25

      COD, BOD, TOC og ammónķak, sjį fyrir įr.
    Nęringarefni/lķfręn efni ķ įm:
    Umhverfismörk INęringarfįtękt (oligotrophy).
    Umhverfismörk IILįgt nęringarefnagildi (oligo-/mesotrophy).
    Umhverfismörk IIINęringarefnarķkt (meso-/eutrophy).
    Umhverfismörk IVNęringarefnaaušugt (eutrophy).
    Umhverfismörk VOfaušugt (hypertrophy).
    Umhverfismörk
    Efni/magn
    I
    II
    III
    IV
    V
    BOD
    <1,5
    1,5-3
    3-6
    6-10
    >10
    COD
    <3
    3-10
    10-20
    20-30
    >30
    TOC
    mg O2/l
    <1,5
    1,5-3
    3-6
    6-10
    >10
    Ammónķak NH3 mg/l
    <0,01
    <0,025
    <0,10
    <0,25
    >0,25
    Uppl. fosfat
    PO4-P mg/l
    <0,01
    <0,02
    <0,05
    <0,10
    >0,10
    Heildarfosfór mg P/l
    <0,02
    <0,04
    <0,09
    <0,15
    >0,15
    Heildarköfnunarefni
    mg N/l
    <0,3
    0,3-0,75
    0,75-1,5
    >1,5
    >2,5
        VIŠAUKI
        Varnir gegn vatnsmengun.
        Listar yfir flokka efna og efnasambanda.
        LISTI I
      Į lista I eru efni sem tilheyra eftirfarandi efnaflokkum og hafa einkum veriš valin į grundvelli eiturvirkni žeirra, žrįvirkni og uppsöfnunar ķ lķfverum, aš undanskildum žeim efnum sem eru lķffręšilega óskašleg eša breytast fljótt ķ efni sem eru lķffręšilega óskašleg:
      1.Lķfręn halógensambönd og efni sem geta myndaš slķk sambönd ķ vatni.
      2.Lķfręn fosfórsambönd.
      3.Lķfręn tinsambönd.
      4.Efni ķ vatni sem sannaš hefur veriš aš geti valdiš krabbameini eša fyrir milligöngu žess1).
      5.Kvikasilfur og sambönd žess.
      6.Kadmķum og sambönd žess.
      7.Žrįvirkar jaršolķur og kolvetni af jaršolķuuppruna.
      8.Žrįvirk gerviefni sem geta flotiš, maraš ķ kafi eša sokkiš og kunna aš raska hvers kyns notkun vatns.
        1) Ķ žeim tilvikum sem tiltekin efni į lista II eru krabbameinsvaldandi teljast žau til 4. flokks lista I.

        LISTI II
        Į lista II eru:
        a. efni sem tilheyra efnaflokkum sem eru į lista I, žar sem losunarmörk, sbr. 12. gr., hafa ekki veriš įkvöršuš,
        b. tiltekin efni og hópar efna sem tilheyra žeim efnaflokkum sem eru taldir upp ķ listanum hér aš nešan, og hafa hęttuleg įhrif į umhverfi vatnsins, sem kunna žó aš vera svęšisbundin og hįš einkennum og stašsetningu žess vatns sem žau eru losuš ķ.
      Efnaflokkar sem um getur ķ II b:
      1.Eftirfarandi mįlmleysingjar og mįlmar og sambönd žeirra.
      1. sink6. selen11. tin16. vanadķum
      2. kopar7. arsen12. barķum17. kóbalt
      3. nikkel8. antķmon13. beryllķum18. žallķum
      4. króm9. mólżbden14. bór19. tellśr
      5. blż10. tķtan15. śran20. silfur
      2.Ósérhęfš drepandi efni og afleišur žeirra sem eru ekki į lista I.
      3.Efni sem hafa skašleg įhrif į bragš og/eša lykt af vörum sem eru upprunnar ķ vatninu og nżttar eru til manneldis, og sambönd sem hętt er viš aš stušli aš myndun slķkra efna ķ vatni.
      4.Eitruš, žrįvirk og lķfręn kķsilsambönd eša efni sem geta stušlaš aš myndun slķkra sambanda ķ vatni, aš undanskildum žeim sem eru lķffręšilega óskašleg eša breytast fljótt ķ skašlaus efni ķ vatni.
      5.Ólķfręn fosfórsambönd eša frumefniš fosfór.
      6.Óžrįvirkar jaršolķur og kolvetni śr jaršolķu.
      7.Blįsżrusambönd, flśorsambönd.
      8.Efni sem hafa skašleg įhrif į sśrefnisjafnvęgi, einkum žó: ammónķak og nķtrķtsambönd.
          I. VIŠAUKI
          Losunarmörk og gęšamarkmiš vegna losunar efna
          į listum I og II ķ višauka.
          Almenn įkvęši.
          Višauka žessum er skipt ķ žrjį liši žar sem sett eru fram almenn įkvęši er gilda um öll efni sem višaukinn fjallar um:
          — A: losunarmörk,
          — B: gęšamarkmiš og umhverfismörk,
          — C: tilvķsunarašferš viš męlingu.
          Nįnar er greint frį almennu įkvęšunum og žau aukin ķ II. višauka meš sérįkvęšum um tiltekin efni.

          A-LIŠUR
        Losunarmörk, frestur til aš virša žau įsamt tilhögun eftirlits meš losun.
        1.Ķ II. višauka ķ A-liš eru sett fram losunarmörk og frestur til aš virša žau meš tilliti til hinna żmsu tegunda išjuvera sem hlut eiga aš mįli.
        2.Fyrir efni sem ekki eru losunarmörk fyrir ķ reglugerš žessari skal setja sérstök losunarmörk ķ starfsleyfi. Žau mörk skulu mišast viš aš beitt sé bestu fįanlegu tękni.
        3.Ķ starfsleyfum skal kveša į um hvernig taka ber sżni, greina žau og męla frįrennsli og magn efna sem unniš er meš eša, ef naušsyn krefur, męla fęribreyturnar sem eru einkennandi fyrir starfsemi, sbr. lista ķ A-liš II. višauka.
        4.Tekiš skal sżni sem er dęmigert fyrir frįrennsli į einum sólarhring. Reikna veršur śt magn efna sem losaš er į einum mįnuši į grundvelli daglegs magns efna sem losuš eru.

        B-LIŠUR
        Gęšamarkmiš og umhverfismörk, frestur til aš fylgja žeim
        og tilhögun eftirlits meš žvķ aš žeim sé fylgt.
        1.Ķ žeim tilgangi aš koma ķ veg fyrir mengun eru gęšamarkmiš og umhverfismörk og frestir til aš fylgja žeim sett fram ķ B-liš II. višauka.
        2.Nema annaš sé tekiš fram ķ B-liš II. višauka vķsa allar tölur um styrk, sem tilgreindar eru sem umhverfismörk, til reiknašs mešaltals žeirra nišurstašna sem fįst į einu įri.
        3.Ef fleiri en eitt gęšamarkmiš gilda fyrir vatn į tilteknu svęši skal įstand vatnsins vera žannig aš öllum žessum markmišum sé fylgt.
        4.Ķ starfsleyfi skal setja sérstök įkvęši um tilhögun eftirlits og fresti til aš tryggja aš višeigandi gęšamarkmišum og umhverfismörkum sé fylgt.
        5.Sżni skulu tekin į staš sem er nęgilega nįlęgt losunarstaš til aš gefa góša mynd af įstandi vatnsins į žvķ svęši žar sem įhrifa losunarinnar gętir, og žau skulu tekin nęgilega oft til aš hęgt sé aš greina sérhverja breytingu į vatninu, einkum aš teknu tilliti til nįttśrlegra sveiflna ķ vatnasvišinu.

          C-LIŠUR
        Tilvķsunarašferšir viš męlingar og greiningarmörk.
        1.Tilvķsunarašferširnar sem notašar eru til aš įkvarša styrk efnanna sem um er aš ręša og greiningarmörkin fyrir viškomandi umhverfi eru sett fram ķ C-liš II. višauka.
        2.Męla veršur rennsli meš nįkvęmninni ± 20%.


          II. VIŠAUKI
        Sérįkvęši.
        I.Varšandi koltetraklórķš.
        II.Varšandi DDT.
        III.Varšandi pentaklórfenól.
        IV.Varšandi aldrķn, dķeldrķn, endrķn og ķsódrķn.
        V.Varšandi hexaklóróbensen.
        VI.Varšandi hexaklórbśtadķen.
        VII.Varšandi klóróform.
        VIII.Varšandi 1,2-dķklóretan (EDC).
        IX.Varšandi trķklóretżlen (TRI).
        X.Varšandi perklóretżlen (PER).
        XI.Varšandi trķklórbensen (TCB).
          Nśmerin sem gefin eru upp ķ sviga į eftir nafni efnanna hér į eftir svara til EBE-nśmera (frį 22. jśnķ 1982).

          I. Sérįkvęši um koltetraklórķš (nr. 13) 1)
          CAS-nśmer 56-23-5(2)
          1) Athuga ber 12. gr. reglugeršar žessarar vegna notkunar koltetraklórķšs ķ žvottahśsum sem rekin eru ķ atvinnuskyni.
          A-lišur (13): Losunarmörk.
        Losunarmörk tilgreind sem
        3)
        Tegund išjuvers
        1) 2)
        Tegund
        mešaltals-
        gildis
        žyngd
        styrkur
        1. Framleišsla
        koltetraklórķšs meš
        perklórun
        Mįnašarlegt
        a) ašferš meš žvotti: 40 g
        CCl4 fyrir hvert tonn af
        heildarframleišslugetu CCl4
        og perklóretżlen
        b) ašferš įn žvotts: 2,5 g/tonn
        1,5 mg/l
        1,5 mg/l
        3 mg/l
        3 mg/l
        Daglegt
        a) ašferš meš žvotti: 80 g/tonn
        b) ašferš įn žvotts: 5 g/tonn
        2. Framleišsla klór-
        metans meš metan-
        klórun (žar meš
        talin framleišsla
        Mįnašarlegt
        10 g CCl4 fyrir hvert tonn af heildarframleišslugetu
        klórmetans
        1,5 mg/l
        klórs til rafgrein-
        ingar meš hįžrżst-
        ingi) og śr metanóli
        Daglegt
        20 g/tonn
        3 mg/l
        Framleišsla klór-
        flśrkarbóna4)
        Mįnašarlegt
        Daglegt


        1)Mešal žeirra išnfyrirtękja sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka er einkum veriš aš vķsa til išjuvera sem nota koltetraklórķš sem leysiefni.
        2)Taka mį upp einfalda tilhögun eftirlits ef įrleg losun fer ekki yfir 30 kg.
        3)Ķ ljósi žess hve rokgjarnt koltetraklórķš er og til aš tryggja aš fariš sé aš įkvęšum reglugeršar žessarar skal žegar ašferš sem felur ķ sér mikla hreyfingu frįrennslis, sem inniheldur koltetraklórķš, śti undir beru lofti, krefjast žess aš losunarmörkin séu virt aš žvķ er varšar vatniš ofan viš išjuveriš sem um er aš ręša; žau skulu tryggja aš allt vatn sem kann aš vera mengaš sé tekiš gaumgęfilega til athugunar.
        4)Į žessari stundu er ekki gerlegt aš setja losunarmörk į žessu sviši.

          B-lišur (13): Umhverfismörk1)
        Umhverfi
        Yfirboršsvatn į landi
        Vatn ķ įrmynni
        Strandsjór annar en
        vatn ķ įrmynni
        Landhelgi
        Umhverfismörk


        12
        Męlieining


        µg/l CCl4
          1) Taka mį upp einfaldaša tilhögun eftirlits ef engin vandkvęši eru žvķ fylgjandi aš fylgja umhverfismörkum sem sett eru hér aš ofan og fullnęgja žeim framvegis.

          C-lišur (13): Tilvķsunarašferš viš męlingar
          1. Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša innihald koltetraklórs ķ frįrennsli og vatni er greining ķ gasgreini.
          Naušsynlegt er aš nota nęman skynjara ef styrkurinn er undir 0,5 mg/l og greiningarmörkin1) eru 0,1 µg/l. Ef styrkurinn fer yfir 0,5 mg/l er višunandi aš greiningarmörkin1) séu 0,1 mg/l.
          2. Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem er tvöfalt gildi greiningarmarkanna1).
          1) Meš „greiningarmörkum“ xg af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meš tiltekinni ašferš og unnt er aš greina frį nślli.

          II. Sérįkvęši um DDT (nr. 46) 1) 2)
          CAS-nśmer 50-29-3(3)
          GĘŠAMARKMIŠ: Styrkur DDT ķ vatni, seti og/eša skelfiski og/eša lindżrum og/eša fiski mį ekki aukast aš marki meš tķmanum.
        1)Summa myndbrigšanna 1,1,1-trķklór-2,2 bis (p-klórfenżl) etan;
        1,1,1-trķklór-2 (o-klórfenżl) -2- (p-klórfenżl) etan;
        1,1,1-dķklór-2,2 bis (p-klórfenżl) etżlen; og
        1,1,1-dķklór-2,2 bis (p-klórfenżl) etan.
        2)Įkvęši 5. gr. gilda um DDT ef ķ ljós kemur aš upptök mengunar eru önnur en žau sem getiš er um ķ višauka žessum.
        3)CAS-nśmer (Chemical Abstract Service).

          A-lišur (46): Losunarmörk1)
        Tegund išjuvers
        3) 4)
        Tegund
        mešaltals-
        gildis
        Losunarmörk tilgreind sem
        g/tonn af framleiddum, mešhöndlušum eša notušum efnum
        mg/l af vatni sem losaš er
        Framleišsla DDT-efnis, žar meš talin blöndun DDT į sama svęšiMįnašarlegt
        Daglegt
        4
        8
        0,2
        0,4
        1)Žegar nż išjuver eiga ķ hlut hefur notkun bestu fįanlegu tękni ķ för meš sér aš nś žegar er kleift aš setja losunarmörk fyrir DDT sem eru lęgri en l g/tonn ķ framleiddu efni.
        3)Mešal žeirra išjuvera sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka er einkum veriš aš vķsa til išjuvera sem blanda DDT fyrir utan framleišslusvęši sitt og atvinnugreina sem framleiša dķkófól.
        4)Beita mį einfaldašri ašferš viš eftirlit ef magn losašra efna er undir 1 kg į įri.

          1) Meš „greiningarmörkum“ xg af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meš tiltekinni ašferš og unnt er aš greina frį nślli.

          B-lišur (46): Umhverfismörk.
        Umhverfi
        Umhverfismörk
        Męlieining
        Yfirboršsvatn į landi
        10 fyrir myndbrigšiš
        Vatn ķ įrmynni
        para-para-DDT
        µg/l
        Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
        25 fyrir heildarmagn DDT
        Landhelgi
        C-lišur (46): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
        1. Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša DDT ķ frįrennsli og vatni er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir skiljun meš višeigandi leysiefni. Greiningarmörk1) fyrir heildarmagn DDT ķ vatni er um žaš bil 4 µg/l og 1 µg/l ķ frįrennsli en žaš fer eftir magni framandi efna ķ sżninu.
        2. Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša DDT ķ seti og lķfverum er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir višeigandi mešferš sżna. Greiningarmörkin1) eru 1 µg/kg.
        3. Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem er tvöfalt gildi greiningarmarkanna1)
          1) Meš "greiningarmörkum“ xg af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meš tiltekinni ašferš, og unnt er aš greina frį nślli.


        III. Sérįkvęši um pentaklórfenól (nr. 102)1) 2)
        CAS-nśmer 87-86-53)

        GĘŠAMARKMIŠ: Styrkur PCP ķ seti og/eša lindżrum og/eša skelfiski og/eša fiski mį ekki aukast aš marki meš tķmanum.
          1) Efnasambandiš 2,3,4,5,6-pentaklór-1-hżdroxżbensen og sölt žess.
          2) Įkvęši 12. gr. gilda um pentaklórfenól, einkum ef žaš er notaš til aš mešhöndla viš.
          3) CAS-nśmer (Chemical Abstract Service).


        A-lišur (102): Losunarmörk.
          Višmišunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers
          1) 2)
          Tegund
          mešaltalsgildis
          g/tonn
          framleišslu- geta/nżtni
          mg/l af vatni
          sem losaš er
          Framleišsla natrķum pentaklórfenólatsMįnašarlegt
          25
          1
          meš vatnsrofi hexaklórbensensDaglegt
          50
          2

            1) Mešal žeirra išjuvera sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka er einkum veriš aš vķsa til išjuvera sem framleiša natrķumpentaklórfenólat meš sįpumyndun og išjuvera sem framleiša pentaklórfenól meš klórun.
            2) Beita mį einfaldašri ašferš viš eftirlit ef magn losašra efna er undir 3 kg į įri.

            B-lišur (102): Umhverfismörk.
          Umhverfi
          Gęšamarkmiš
          Męlieining
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en
          2
          µg/l
          vatn ķ įrmynni
          Landhelgi
          C-lišur (102): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1. Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša pentaklórfenól ķ frįrennsli og vatni er vökvagreining į sślu meš hįžrżstingi eša greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir skiljun meš višeigandi leysiefni. Greiningarmörkin1) eru 2 µg/l fyrir frįrennsli og 0,1 µg/l fyrir vatn.
          2. Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša pentaklórfenól ķ seti og lķfverum er vökvagreining į sślu meš hįžrżstingi eša greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir višeigandi mešferš sżna. Greiningarmörkin1) eru 1 µ/kg.
          3. Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem er tvöfalt gildi greiningarmarka1)
            1) Meš „greiningarmörkum“ x g af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meštiltekinni ašferš, og unnt er aš greina frį nślli.


          IV. Sérįkvęši um:
          — aldrķn (nr. 1) 1)CAS-nr. 309-00-2
          — dķeldrķn (nr. 71) 2)CAS-nr. 60-57-1
          — endrķn (nr. 77) 3)CAS-nr. 72-20-8
          — ķsódrķn (nr. 130) 4)CAS-nr. 465-73-6

            1) Aldrķn er efnasambandiš C12H8Cl6
            1, 2, 3, 4, 10, 10-hexaklór-1, 4, 4a, 5, 8, 8a-hexahżdró-1, 4-endó-5, 8-exó-dķmetanónaftalen.
            2) Dķeldrķn er efnasambandiš C12H8Cl6O
            1, 2, 3, 4, 10, 10-hexaklór-6, 7, epoxż-1, 4, 4a, 5, 6, 7, 8, 8a-oktahżdró-1, 4-endó-5, 8-exó-dķmetanónaftalen.
            3) Endrķn er efnasambandiš C12H8Cl6O
            1, 2, 3, 4, 10, 10-hexaklór-6, 7, epoxż-1, 4, 4a, 5, 6, 7, 8, 8a-oktahżdró-1, 4-endó-5, 8-endó-dómetanónaftalen.
            4) Ķsódrķn er efnasambandiš C12H8Cl6
            1, 2, 3, 4, 10, 10-hexaklór-1, 4, 4a, 5, 8, 8a-hexahżdró-1, 4-endó-5, 8-endó-dómetanónaftalen.


            A-lišur (1, 71, 77, 130): Losunarmörk1).
          Losunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers2)Tegund mešaltalsgildis
          žyngd
          styrkur ķ µg/l
          frįrennsli3)
          Framleišsla aldrķns og/eša

          dķeldrķns og/eša endrķns, žar meš

          Mįnašarlegt
          3 g ķ hverju tonni mišaš viš heildarframleišslugetu (g/tonn)
          2
          talin blöndun žessara efna ķ sama išjuveriDaglegt
          15 g ķ hverju tonni mišaš viš heildarframleišslugetu (g/tonn)4)
          104)

            1) Losunarmörk ķ žessum liš eiga viš um samanlagt magn aldrķns, dķeldrķns og endrķns.
            Ef frįveituvatn frį framleišslu eša notkun aldrķns, dķeldrķns eša endrķns (blöndunarstig meštališ) inniheldur einnig ķsódrķn, gilda ofangreind losunarmörk um samanlagt magn aldrķns, dķeldrķns, endrķns og ķsódrķns.
            2) Mešal žeirra išjuvera sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka er einkum veriš aš vķsa til išjuvera žar sem blöndun aldrķns, dķeldrķns eša endrķns fer fram utan framleišslustašar.
            3) Tölurnar eru mišašar viš heildarmagn vatns sem notaš er ķ išjuverum.
            4) Dagleg gildi mega ekki fara fram śr tvöföldu mįnašargildi, nema annaš reynist óhjįkvęmilegt.



            B-lišur (1, 71, 77, 130): Umhverfismörk.
          Umhverfismörk ng/l
          sem hlķta į
          UmhverfiEfni
          Yfirboršsvatn į landiAldrķn
          10
          Vatn ķ įrmynniDķeldrķn
          10
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynniEndrķn
          5
          LandhelgiĶsódrķn
          5

            GĘŠAMARKMIŠ: Meš tķmanum mį ekki eiga sér staš bein eša óbein raunaukning į styrk aldrķns, dķeldrķns, endrķns eša ķsódrķns ķ seti, lindżrum, skeldżrum eša fiski.



          C-lišur (1, 71, 77, 130): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į aldrķni, dķeldrķni, endrķni og/eša ķsódrķni ķ frįrennsli og ķ vatnsumhverfinu er beitt greiningu ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara, eftir śtdrįtt meš višeigandi leysiefni. Greiningarmörk1) fyrir hvert efni eru 2,5 ng/l ķ vatnsumhverfinu og 400 ng/l ķ frįrennsli, eftir žvķ hve mörg truflandi ašskotaefni eru ķ sżni.
          2.Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į aldrķni, dķeldrķni og/eša endrķni og/eša ķsódrķni ķ seti og lķfverum, er beitt greiningu ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara, aš afloknum višeigandi undirbśningi į sżnum. Greiningarmörk fyrir hvert einstakt efni eru 1 µg ķ kg žurrefnis.
          3.Hittni og nįkvęmni męlinga skal vera ± 50% viš styrk sem nemur tvöföldum greiningarmörkum.


            V. Sérįkvęši um hexaklórbensen (HCB) (nr. 83)
            CAS-118-74-1
            A-lišur (83): Losunarmörk.
          Višmišunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers

          1) 2)

          Tegund

          mešaltals-

          gildis

          žyngd
          styrkur
          1. Framleišsla og vinnsla

          į HCB

          Mįnašarlegt
          10 g HCB ķ hverju tonni

          mišaš viš heildarfram-

          leišslugetu HCB

          1 mg/l HCB
          Daglegt
          20 g HCB ķ hverju tonni
          mišaš viš heildarfram-
          leišslugetu HCB
          2 mg/l HCB
          2. Framleišsla perklór-
          etżlens (PER) og tetra- klórmetans (CCl4)
          meš perklórun
          Mįnašarlegt
          1,5 g HCB ķ hverju tonni
          mišaš viš heildarfram- leišslugetu PER + CCl4
          1,5 mg/l HCB
          Daglegt
          3 g HCB ķ hverju tonni
          mišaš viš heildarfram-
          leišslugetu PER + Ccl4
          3 mg/l HCB
          3. Framleišsla trķklóretżlens og/eša perklóretżlens meš öšrum ašferšum3)Mįnašarlegt
          Daglegt

            1) Ef įrleg losun er ekki meira en 1 kg mį koma į einfaldari eftirlitstilhögun.
            2) Mešal žeirra išjuvera sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka er einkum veriš aš vķsa til išjuvera sem blanda kvintósen og tekknasen, išjuvera sem framleiša klór viš klóralkalķrafgreiningu meš grafķtrafskautum, išjuvera til gśmmķvinnslu, skot- og skrauteldaverksmišja, og išjuvera sem framleiša vinżlklórķš.
            3) Ekki er unnt aš setja losunarmörk.


            Lišur B (83): Gęšamarkmiš og umhverfismörk.
            GĘŠAMARKMIŠ: Meš tķmanum mį ekki eiga sér staš raunaukning į HCB-styrk ķ seti, lindżrum, skeldżrum eša fiski.
          Umhverfi
          Umhverfismörk
          Męlieining
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
          0,03
          µg/l
          Landhelgi


          C-lišur (83): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į HCB ķ frįrennsli og ķ vatni er beitt greiningu ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir śtdrįtt meš višeigandi leysiefni. Greiningarmörk1) fyrir HCB eru milli 1 og 10 ng/l ķ vatni og milli 0,5 og 1 µg ķ frįrennsli, eftir žvķ hve mörg truflandi ašskotaefni eru ķ sżni.
          2.Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į HCB ķ seti og lķfverum er beitt greiningu ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara, aš afloknum višeigandi undirbśningi į sżnum. Greiningarmörk1) eru milli 1 og 10 µg ķ kg žurrefnis.
          3.Hittni og nįkvęmni męlinga skal vera ± 50% viš styrk sem nemur tvöföldum greiningarmörkum1).

            1) Meš „greiningarmörkum“ xg af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meš tiltekinni ašferš, og unnt er aš greina frį nślli.


            VI. Sérįkvęši um hexaklórbśtadķen (HCBD) (nr. 84)
            CAS-87-68-3
            A-lišur (84): Losunarmörk.
          TIL ATHUGUNAR: Meš tķmanum mį ekki eiga sér staš bein eša óbein raunaukning į mengun af völdum HCBD-losunar, sem hefur įhrif į styrk ķ seti, lindżrum, skeldżrum eša fiski.
          Višmišunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers

          1) 2)

          Tegund

          mešaltals-

          gildis

          žyngd
          styrkur
          1. Framleišsla perklór-
          etżlens (PER) og tetra- klórmetans (CCl4)
          meš perklórun
          Mįnašarlegt
          1,5 g HCB ķ hverju tonni
          mišaš viš heildarfram- leišslugetu PER + CCl4
          1,5 mg/l HCBD
          Daglegt
          3 g HCB ķ hverju tonni
          mišaš viš heildarfram-
          leišslugetu PER + Ccl4
          3 mg/l HCBD
          2. Framleišsla trķklóretżlens og/eša perklóretżlens meš öšrum ašferšum4)Mįnašarlegt
          Daglegt
            1) Taka mį upp einfaldaša tilhögun eftirlits ef įrleg losun fer ekki yfir 1 kg.
            2) Mešal žeirra išjuvera sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka er einkum veriš aš vķsa til išjuvera sem nota HCBD til tęknilegra žarfa.
            4) Ekki er unnt aš setja višmišunarmörk.


            Lišur B (84): Gęšamarkmiš.
            TIL ATHUGUNAR: Meš tķmanum mį ekki eiga sér staš raunaukning į HCBD-styrk ķ seti, lindżrum, skeldżrum eša fiski.
          Umhverfi
          Gęšamarkmiš
          Męlieining
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
          0,1
          µg/l
          Landhelgi


            C-lišur (84): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
            1. Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į HCBD ķ frįrennsli og ķ vatni er beitt greiningu ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara, eftir śtdrįtt meš višeigandi leysiefni.
            Greiningarmörk1) fyrir HCBD eru milli 1 og 10 ng/l ķ vatnsumhverfinu og milli 0,5 og 1 µg ķ frįrennsli, eftir žvķ hve mörg truflandi ašskotaefni eru ķ sżni.
            2. Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į HCBD ķ seti og lķfverum er beitt greiningu ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara aš afloknum višeigandi undirbśningi į sżnum. Greiningarmörk1) eru milli 1 og 10 µg ķ kg žurrefnis.
            3. Hittni og nįkvęmni męlinga skal vera ± 50% viš styrk sem nemur tvöföldum greiningarmörkum.1)

            1) Meš „greiningarmörkum“ x g af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meš tiltekinni ašferš, og unnt er aš greina frį nślli.


            VII. Sérįkvęši um klóróform (CHCl3) (nr. 23)1)
            CAS-67-66-3
            A-lišur (23): Losunarmörk.
          Višmišunarmörk (mįnašarmešaltöl) tilgreind sem4) 5)
          Tegund išjuvers

          2) 3)

          žyngd
          styrkur
          1 Framleišsla klórmetanefna śr

          metanóli eša blöndu af metanóli og metani6)

          10 g CHCl3 ķ hverju

          tonni heildarframleišslu

          klórmetanefna

          1 mg/l
          2. Framleišsla klórmetanefna meš
          klórun į metani
          7,5 g CHCl3 ķ hverju
          tonni heildarframleišslu
          į klórmetanefnum
          1 mg/l
          3 Framleišsla į klórflśrkolefni7)
            1) Ef vart veršur viš önnur upptök mengunar en tilgreind eru ķ višauka žessum gilda įkvęši 12. gr. reglugeršar žessarar.
            2) Mešal žeirra išjuvera sem getiš er um ķ 2. tölul. A-lišar ķ I. višauka, er hvaš klóróform snertir, einkum veriš aš vķsa til išjuvera sem framleiša einliša vinżlklórķš meš dķklóretan-hitasundrun, išjuver sem framleiša bleiktan pappķrsmassa og önnur išjuver sem nota CHCl3 sem leysiefni og išjuver žar sem klór er blandaš ķ kęlivatn eša annaš frįrennsli.
            3) Taka mį upp einfaldaša tilhögun eftirlits ef įrleg losun fer ekki yfir 1 kg.
            4) Dagleg mešaltalslosunarmörk eru jöfn tvöföldum mįnašarlegum mešaltalsmörkum.
            5) Ķ ljósi žess hve rokgjarnt klóróform er og til aš tryggt sé aš fariš sé aš įkvęšum 8. kafla ef beitt er ašferš sem felur ķ sér mikla hreyfingu frįrennslisvatns, sem inniheldur klóróform, śti undir beru lofti skal krefjast žess aš fariš sé aš losunarmörkunum fyrir ofan išjuverin sem ķ hlut eiga; tryggt skal aš allt vatn sem kann aš vera mengaš sé tekiš gaumgęfilega til athugunar.
            6) Ž.e. meš hżdróklóreringu metanóls og sķšan klórun metżlklórķšs.
            7) Ekki er unnt aš setja losunarmörk.


            Lišur B (23): Umhverfismörk1).
            1) Heimilt er aš taka upp einfaldaša tilhögun eftirlits ef ekki eru nein vandkvęši į aš uppfylla og halda stöšugt žeim gęšamarkmišum sem sett eru hér aš ofan.
          Umhverfi
          Umhverfismörk
          Męlieining
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
          12
          µg/l
          Landhelgi


          C-lišur (23): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Sem tilvķsunarašferš viš męlingar til įkvöršunar į klóróformi ķ frįrennsli og ķ vatnsumhverfinu er notuš gasgreining į sślu.
          Nota skal nęmt greiningartęki žegar styrkur nęr ekki 0,5 mg/l, og eru greiningarmörk1) žį viš 0,1µg/l. Viš meiri styrk en 0,5 mg/l mega greiningarmörk vera viš 0,1 mg/l.
          2.Hittni og nįkvęmni męlinga skal vera ± 50% viš styrk sem nemur tvöföldum greiningarmörkum.
            1) Meš „greiningarmörkum“ xg af efni er įtt viš minnsta magn žess sem hęgt er aš magnįkvarša ķ sżni meš tiltekinni ašferš og unnt er aš greina frį nślli.
            .

            VIII. Sérįkvęši um 1,2-dķklóretan (EDC) (nr. 59) *
            CAS-nr. 107-06-2

            * Įkvęši 12. gr. reglugeršar žessarar gilda einkum um EDC sem notaš er ķ formi leysiefnis fjarri framleišslu- og vinnslustaš, fari įrleg losun ekki yfir 30 kg.

            A-lišur (59): Losunarmörk1).
          Višmišunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers

          2) 3)

          Tegund

          mešaltals-

          gildis

          žyngd

          (g/tonn) 4)

          styrkur

          (mg/lķtra) 5)

          a) Eingöngu framleišsla

          į 1,2-dķklóretani (įn

          Mįnašarlegt
          2,5
          1,25
          žess aš žaš sé unniš
          eša notaš į sama staš)
          Daglegt
          5
          2,5
          b) Framleišsla 1,2-dķklór- etans og vinnsla eša notkun į sama staš,Mįnašarlegt
          5
          2,5
          nema ef um er aš ręša notkun skilgreinda ķ e-liš hér aš nešan6)Daglegt
          10
          5
          c) Vinnsla 1,2-dķklóretans ķ Mįnašarlegt
          2,5
          1
          efni önnur en vinżlklórķš8)Daglegt
          5
          2
          d) Notkun EDC til aš fituhreinsa mįlmaMįnašarlegt
          0,1
          (fjarri išnašarsvęši sem b-lišur9) nęr tilDaglegt
          0,2
          e) Notkun EDC viš framleišslu į jónaskiptum10)Mįnašarlegt
          Daglegt
            1) Ķ ljósi žess hve rokgjarnt EDC er skal sérstaklega gęta aš įkvęšum um mengunarvarnaeftirlit og efnisinnihald starfsleyfa.
            2) Ķ framleišslugetu af hreinsušu EDC er meštalinn sį hluti efnisins sem ekki er klofinn ķ žeim bśnaši til framleišslu į vinżlklórķši sem tengdur er EDC-framleišslubśnašinum.
            Framleišslu- eša vinnslugeta er sś sem įkvešin er ķ starfsleyfi eša mesta įrlegt magn sem framleitt hefur veriš eša unniš į nęstlišnum fjórum įrum įšur en starfsleyfiš var gefiš śt eša endurskošaš, ef ekki hefur veriš tilkynnt um magniš. Geta sś sem heimiluš er mį ekki vķkja verulega frį raunverulegu magni.
            3) Taka mį upp einfaldaša tilhögun eftirlits ef įrleg losun fer ekki yfir 30 kg.
            4) Losunarmörk žessi varša:
            — ķ a- og b-liš, framleišslugetu af hreinsušu EDC ķ tonnum tališ,
            — ķ c-liš, EDC-vinnslugetu ķ tonnum.
            Ef vinnslu- og nżtingargeta er meiri en framleišslugeta eiga losunarmörk ķ b-liš žó viš um vinnslu- og nżtingarmagn ķ heild. Ef mörg išjuver eru į sama staš eiga višmišunarmörkin viš um žau öll samanlagt.
            5) Įn žess aš brjóta ķ bįga viš įkvęši 2. tölul. A-lišar 1. višauka tengjast styrkleikamörk eftirfarandi losunarmörkum:
            a): 2 m3/tonn framleišslugetu af hreinsušu EDC,
            b): 2,5 m3/tonn framleišslugetu af hreinsušu EDC,
            c): 2,5 m3/tonn vinnslugetu af EDC.
            6) Ķ losunarmörkunum er tekiš tillit til alls EDC sem veršur til viš ašra starfsemi innan išjuversins og/eša žess EDC sem notaš er sem leysiefni į framleišslustaš, og tryggir žaš aš losun į EDC minnkar um yfir 99%.
            Meš bestu tękni sem völ er į er žó unnt aš minnka losun į EDC um meira en 99,9% ef ekki veršur til meira EDC viš ašra starfsemi innan versins.
            8) Žetta gildir mešal annars um framleišslu į etżlendķamķni, etżlenpólżamķšum, 1.1.1.-trķklóretani og perklóretżleni.
            9) Losunarmörk žessi gilda ašeins um išjuver žar sem įrleg losun fer ekki yfir 30 kg.
            10) Ekki er unnt aš setja losunarmörk.

            B-lišur (59): Umhverfismörk.
          Umhverfi
          Umhverfismörk
          (µg/lķtra)
          Yfirboršsvatn į landi

          Vatn ķ įrmynni

          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni

          Landhelgi

          10


          C-lišur (59): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Tilvķsunarašferšin sem nota į til aš įkvarša hvort 1,2-dķklóretan er ķ frįrennsli og vatni er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir skiljun meš višeigandi leysiefni, eša greining ķ gasgreini eftir einangrun meš hjįlp „purge and trap“-ašferšarinnar og hremmingu meš ofurkęldri hįrpķpugildru. Įkvöršunarmörkin eru 10 µg/l fyrir frįrennsli og 1 µg/l fyrir vatn.
          2.Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem er tvöfalt gildi įkvöršunarmarkanna.


            IX. Sérįkvęši um trķklóretżlen (TRI) (nr. 121) *
            * Įkvęši 12. gr. gilda einkum um TRI sem notaš er sem leysiefni til žurrhreinsunar, til śtdrįttar fitu eša lyktar og til aš fituhreinsa mįlma, fari įrleg losun ekki yfir 30 kg.
            A-lišur (121): Losunarmörk1).
          Višmišunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers
          2)
          Tegund
          mešaltalsgildis
          žyngd
          (g/tonn)3)
          styrkur
          (mg/lķtra)4)
          a) Framleišsla trķklór etżlens (TRI) ogMįnašarlegt
          2,5
          0,5
          perklóretżlens (PER)Daglegt
          5
          1
          b) Notkun TRI til ašMįnašarlegt
          0,1
          fituhreinsa mįlma5)Daglegt
          0,2
            1) Ķ ljósi žess hve rokgjarnt trķklóretżlen er skal gęta įkvęša ķ reglugerš um mengunarvarnaeftirlit og starfsleyfa.
            2) Taka mį upp einfalda tilhögun eftirlits ef įrleg losun fer ekki yfir 30 kg.
            3) Varšandi a-liš tengjast losunarmörk TRI heildarframleišslu TRI + PER.
            Hvaš snertir išjuver sem žegar eru starfrękt og žar sem śrlausn klórvetnis į tetraklóretani fer fram svarar framleišslugeta til framleišslu į TRI-PER žegar framleišsluhlutfalliš er 1:3.
            Framleišslu- eša vinnslugeta er sś sem įkvešin er ķ starfsleyfi, eša mesta įrlegt magn sem framleitt hefur veriš eša unniš į nęstlišnum fjórum įrum įšur en starfsleyfiš var gefiš śt eša endurskošaš, ef ekki hefur veriš tilkynnt um magniš. Magn žaš sem heimilaš er mį ekki vera verulega frįbrugšiš raunverulegu framleišslumagni.
            4) Įn žess aš brjóta ķ bįga viš įkvęši 2. tölul. A-lišar, I. višauka tengist losunarstyrkur TRI eftirfarandi losunarmörk:
            — ķ a-liš, 5m3/tonn af framleišslu TRI + PER.
            5) Losunarmörk žessi gilda ašeins um išjuver žar sem įrleg losun fer yfir 30 kg.

            B-lišur (121): Umhverfismörk.
          Umhverfi
          Umhverfismörk
          (µg/lķtra)
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
          Landhelgi
          10


          C-lišur (121): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša hvort trķklóretżlen (TRI) er ķ frįrennsli og vatni er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir skiljun meš višeigandi leysiefni. Įkvöršunarmörkin fyrir TRI eru 10 µg/l fyrir frįveituvatn og 0,1 µg/l fyrir vatn.
          2.Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem er tvöfalt gildi įkvöršunarmarkanna.



          X. Sérįkvęši um perklóretżlen (PER) (nr. 111) *
          CAS-nr. 127-18-4

            * Įkvęši 12. gr. reglugeršar žessarar gilda einkum um PER sem notaš er sem leysiefni til žurrhreinsunar, til śtdrįttar fitu eša lyktar og til aš fituhreinsa mįlma, fari įrleg losun ekki yfir 30 kg.

          A-lišur (111): Losunarmörk1).
          Višmišunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuvers
          2)
          Tegund
          mešaltalsgildis
          žyngd
          (g/tonn)3)
          styrkur
          (mg/lķtra)4)
          a) Framleišsla trķklór etżlens (TRI) ogMįnašarlegt
          2,5
          0,5
          perklóretżlens (PER)Daglegt
          5
          1
          b) Framleišsla koltetra- klórķšs og perklóretżlensMįnašarlegt
          2,5
          1,25
          (TETRA PER ašferšir)Daglegt
          5
          2,5
          c) Notkun PER til aš fituhreinsa mįlma5)Mįnašarlegt
          Daglegt

          0,1
          0,2
          d) Framleišsla klórflśrkolefnis6)Mįnašarlegt
          Daglegt


            1) Ķ ljósi žess hve rokgjarnt trķklóretżlen er skal gęta aš įkvęšum ķ reglugerš um mengunarvarnaeftirlit og starfsleyfa.
            2) Taka mį upp einfaldaša tilhögun eftirlits ef įrleg losun fer ekki yfir 30 kg.
            3) Hvaš a- og b-liš snertir eru losunarmörk į PER annašhvort gefin upp sem hlutfall af heildarframleišslugetu TRI + PER eša heildarframleišslugetu TETRA + PER.
            Framleišslu- eša vinnslugeta er sś sem įkvešin er ķ starfsleyfi, eša mesta įrlegt magn sem framleitt hefur veriš eša unniš į nęstlišnum fjórum įrum įšur en starfsleyfiš var gefiš śt eša endurskošaš, ef ekki hefur veriš tilkynnt um magniš. Magn žaš sem heimilaš er mį ekki vera verulega frįbrugšiš raunverulegu framleišslumagni.
            4) Įn žess aš brjóta ķ bįga viš įkvęši 2. tölul. A-lišar I. višauka tengist losunarstyrkur PER eftirfarandi losunarmörkum:
            — ķ a-liš 5 m3/tonn af framleišslu TRI + PER.
            — ķ b-liš, 2 m3/tonn af framleišslu TETRA + PER.
            5) Losunarmörk žessi gilda ašeins um išjuver žar sem įrleg losun fer yfir 30 kg.
            6) Ekki er unnt aš įkveša losunarmörk.

            B-lišur (111): Umhverfismörk.
          Umhverfi
          Umhverfismörk
          (µg/lķtra)
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
          Landhelgi
          10

          C-lišur (111): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Tilvķsunarašferšin sem nota į til aš įkvarša hvort perklóretżlen (PER) er ķ frįrennsli og ķ vatni ķ umhverfinu er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir śrlausn meš višeigandi leysiefni. Įkvöršunarmörkin fyrir PER eru 10 µg/l fyrir frįveituvatn og 0,1 µg/l fyrir vatn ķ umhverfinu.
          2.Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem er tvöfalt gildi įkvöršunarmarkanna.


            XI. Sérįkvęši um trķklórbensen (TCB) (nr. 117, 118) *, **

            * Įkvęši 12. gr. žessarar reglugeršar gilda einkum um TCB sem notaš er sem leysiefni eša sem litfestir ķ textķlišnaši eša sem hluti af žeim olķum sem notašar eru ķ spenna.
            ** TCB getur komiš fyrir sem eitt af eftirfarandi žremur myndbrigšum:
            — 1,2,3-TCB—CAS-nr. 87/61-6,
            — 1,2,4-TCB—CAS-nr. 120-82-1 (nr. 118 į lista EBE).
            — 1,3,5-TCB—CAS-nr. 180-70-3.
            Tęknilegt TCB (nr. 117 į lista EBE) er blanda žessara žriggja myndbrigša, žar af ašallega 1,2,4-TCB, og kann einnig aš innihalda dķ- og tetraklórbensen ķ litlu magni. Hvaš sem öšru lķšur gilda žessi įkvęši um heildarmagn TCB (summu hinna žriggja myndbrigša).

            A-lišur (117, 118): Losunarmörk.
          Losunarmörk tilgreind sem
          Tegund išjuversTegund
          mešaltalsgildis
          žyngd
          (g/tonn)1)
          styrkur
          (mg/lķtra)2)
          a) Framleišsla TCB meš śrlausn klórvetnisMįnašarlegt
          10
          1
          į HCH og/eša vinnslu TCBDaglegt
          20
          2
          b) Framleišsla og/eša vinnsla klórbensens mešMįnašarlegt
          0,5
          0,05
          klórun bensens3)Daglegt
          1
          0,1
            Losunarmörk fyrir losun TCB (summa hinna žriggja myndbrigša) eru gefin upp:
            — fyrir a-liš, ķ tengslum viš heildarframleišslugetu į TCB,
            — fyrir b-liš, ķ tengslum viš heildarframleišslu- eša vinnslugetu mónó- og dķklórbensens.
            Framleišslu- eša vinnslugeta er sś sem tilgreind er ķ starfsleyfi, eša mesta įrlegt magn sem framleitt hefur veriš eša unniš į nęstlišnum fjórum įrum įšur en starfsleyfi var gefiš śt eša endurskošaš, ef ekki hefur veriš tilkynnt um magniš. Magn žaš sem heimilaš er mį ekki vera verulega frįbrugšiš raunverulegu framleišslumagni.
            4) Įn žess aš brjóta ķ bįga viš įkvęši 4. mgr. A-lišar I. višauka tengist losunarstyrkur eftirfarandi losunarmörkum:
            — ķ a-liš, 10 m3/tonn af framleiddu eša unnu TCB,
            — ķ b-liš, 10 m3/tonn af framleiddu eša unnu mónó- eša dķklórbenseni.
            B-lišur (117, 118): Gęšamarkmiš og umhverfismörk.
          Umhverfi
          Umhverfismörk
          (µg/lķtra)
          Yfirboršsvatn į landi
          Vatn ķ įrmynni
          Strandsjór annar en vatn ķ įrmynni
          Landhelgi
          0,4

            GĘŠAMARKMIŠ: TCB-styrkur ķ seti og/eša lindżrum og/eša skelfiski og/eša fiski mį ekki aukast aš marki meš tķmanum vegna losunar.

          C-lišur (117, 118): Tilvķsunarašferš viš męlingar.
          1.Tilvķsunarašferš sś sem beita į til aš įkvarša hvort trķklórbensen (TBC) sé ķ frįveituvatni og ķ vatni ķ umhverfinu er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir skiljun meš višeigandi leysiefni. Įkvöršunarmörkin fyrir hvert einstakt myndbrigši eru 10 µg/l fyrir frįveituvatn og 1 µg/l fyrir vatn.
          2.Tilvķsunarašferšin sem notuš er til aš įkvarša hvort TCB sé ķ seti og lķfverum er greining ķ gasgreini meš rafeindahremmingarskynjara eftir aš sżniš hefur veriš undirbśiš į višeigandi hįtt. Greiningarmörk fyrir hvert einstakt myndbrigši eru viš 1 µg ķ kg žurrefnis.
          3.Nįkvęmni og hittni ašferšarinnar skal vera ± 50% viš styrk sem hefur tvöfalt gildi įkvöršunarmarkanna.
          Word śtgįfa af reglugerš
          796-1999.doc - 796-1999.doc


          Breytingar:
          533/2001 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 796/1999 um varnir gegn mengun vatns.
          913/2003 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 796/1999 um varnir gegn mengun vatns, sbr. reglugerš nr. 553/2001.
          955/2011 - Reglugerš um breytingu į reglugerš nr. 796/1999 um varnir gegn mengun vatns.

           
          Stjórnartķšindi - Sölvhólsgötu 7 - 150 Reykjavķk Sķmi 545 9000
          Bréfasķmi 552 7340 - Netfang: reglugerdir@irr.is
          Prentvęnt